JJJ

Konsultuoja vaikų psichiatrė Jolanta Trinkūnienė

Kaip orientuotis, kada vaikui reikalinga psichologo, o kada psichiatro konsultacija?

Vis daugiau jaunesnės kartos tėvelių drąsiai praveria vaikų psichologo ar psichiatro kabineto duris, norėdami pasikonsultuoti įvairiais psichinės sveikatos klausimais. Tėveliams aktualu vaikų auklėjimas, patyčios, elgesio sutrikimai, netekties skausmo malšinimas ir daugelis kitų klausimų. Džiugu, kad tėveliai drąsiai konsultuojasi su specialistu ir tikisi kvalifikuotos pagalbos. Pagirtina, kad šeima neužsisklendžia, tačiau kryptingai ieško sprendimo. 

Kaip mūsų poliklinikoje patekti į vaikų psichologo ar psichiatro konsultaciją? 

Vaiko mama, tėtis ar globėjai gali paskambinti ir užregistruoti vaiką konsultacijai Psichikos sveikatos centre. Patogu tai, kad nereikia turėti jokio siuntimo, jei norite konsultuotis su psichologu ar psichiatru. Psichikos sveikatos centre dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė džiaugiasi: “Glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų poliklinikos vaikų ligų gydytojomis - Irina Roždenstvenskaja, Tatjana Čumakova ir kitomis”. Tai naudinga tėveliams, vaikams ir gydytojams bei padeda pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Paprastai vaikų ligų gydytoja šeimą pažįsta nuo pat kūdikio gimimo, todėl gali patarti, pas kurį specialistą - psichologą ar psichiatrą apsilankyti. 

Gydytoja J. Trinkūnienė išskiria pagrindinius požymius, pagal kuriuos patys tėveliai galėtų orientuotis, kurio specialisto konsultacijai užregistruoti savo vaiką. 

Vaikui reikalinga psichologo konsultacija, jei:

Jūsų vaikui būtų naudinga apsilankyti psichiatro konsultacijoje, jei:

Liūdna pripažinti, tačiau Lietuva ne pirmus metus pasaulyje pirmauja savižudybių skaičiumi. Gydytoja J. Trinkūnienė prašo tėvelių atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį. Paauglystėje ar po įvairių traumų vaikui gali atsirasti nepilnavertiškumo, kaltės jausmas, nenoras gyventi ar net bandymas nutraukti savo gyvybę. Vyresniame amžiuje vaikas gali nekalbėti apie problemą, visomis jėgomis bandyti ją nuslėpti. 

Šiuo metu mokyklose yra aktuali patyčių problema. Regis, jog prevencinės programos patyčių tematika vykdomos, tačiau rezultatų nematyti. Gydytoja J. Trinkūnienė užsimena, kad tai viena dažniausių problemų vaikų ir paauglių tarpe. Kai vaikas praranda artimąjį (skyrybos, mirtis), su kuriuo siejo labai stiprus ryšys, gali pasireikšti potrauminis stresas. Su šia problema susidoroti padės psichologas ar psichiatras. Kita dažna problema - tėvų skyrybos, kurias vaikai sunkiai išgyvena. Šioje situacijoje taikomos įvairios priemonės, tačiau tai jau būsimo straipsnio tema. 

Kuomet vaikas netenka savo augintinio - šuniuko, kačiuko ar kito gyvūnėlio, jį gali apimti slogi nuotaika. Suaugusiajam gali atrodyti, kad vaikas ilgainiui problemą pamirš, tačiau atžala tarsi užsidaro savyje, tampa liūdnas, nenori žaisti su draugais. Šioje situacijoje nuoširdūs vaiko ir psichologo ar psichiatro pokalbiai gali išspręsti problemą.

Gydytoja psichiatrė J. Trinkūnienė džiaugiasi, jog švietimo įtaka didžiulė - tampa įprasta konsultuotis su psichologu, nes kinta visuomenės požiūris. Lankytis pas specialistą nėra gėda, todėl pakankamai daug pacientų konsultuojasi tiesiog siekdami problemai užbėgti už akių. Tai yra brandžios, evoliucionujančios ir ieškančios adekvačių sprendimų visuomenės požymis. 

Jei turite klausimų, kurių nedrįsote užduoti savo vaikų ar šeimos gydytojui, laukiame Jūsų Psichikos sveikatos centre!