Erkinis encefalitas

Šrifto dydis:

erkiu_sukeliamos-ligosDažnai skaitome spaudoje, interneto straipsniuose, girdime radijo, televizijos laidose apie erkinį encefalitą, raginimus skiepytis, taikyti įvairias profilaktines priemones. Kas tai per liga ir kodėl labai svarbu apie ją žinoti?

Erkinis encefalitas – tai Flaviviridae šeimos viruso sukeltas smegenų audinio uždegimas. Erkės (Lietuvoje Ixodes ricinus rūšies) yra šio viruso rezervuaras ir pernešėjas. Erkės vystymosi ciklą sudaro 4 fazės: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Erkių organizme virusas randamas seilių liaukose bei seilėse. Žmogui virusą perduoda nimfa ar suaugusi erkė. Erkės įkandimas ir įsisiurbimas paprastai nejaučiamas dėl jos seilių liaukų išskiriamų specifinių medžiagų. Mažų nimfų įsisiurbimai dažniausiai net nepastebimi, todėl svarbus buvimo gamtoje faktas. Nepamirškime, kad nešienautose pievose, netvarkingose sodybose irgi pilna šių vabzdžių, todėl aplinkos tvarkymas yra viena iš profilaktikos priemonių. Neretai pamirštamas ir kitas užsikrėtimo būdas – per nevirintą karvės ar ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus. Mokslininkų pateiktais duomenimis yra žinoma, kad virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose: buitiniame šaldytuve viruso titras per dvi savaites nepakinta, o grietinėje ir svieste virusas randamas net ir po dviejų mėnesių.

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2-28 dienos (taip vadinamas inkubacinis periodas), vidutiniškai apie 14 dienų. Liga gali pasireikšti labai įvairiai, yra išskiriamos kelios formos, kurių baigtys ne būtinai – pilnas pasveikimas. Įprastai pirmoji ligos fazė trunka 1-8 dienas. Jos požymiai nespecifiniai, t.y. būdingi daugeliui virusinių ligų: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai (nosies peršėjimas, sloga, diskomfortas ryklėje ir kt.), pykinimas. Neretai tai supainiojama, su gripu, peršalimo ligomis. Po pirmosios fazės seka tariamo pasveikimo periodas, ir po to maždaug 1/3 užkrėstųjų išsivysto antroji ligos fazė – nervų sistemos pažeidimas. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, pasikartojantis vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Galvos smegenų pažeidimui būdinga sutrikę miegas, sąmonė, pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai. Sutrinka rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas. Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų. Atsiradę paralyžiai visam gyvenimui suluošina žmogų. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Statistika negailestinga: Lietuvoje 2008 m. sirgo erkiniu encefalitu 220 žmonių; 2009 m. – 605, 1 iš jų mirė; 2010 m. - 610 žmonių, 3 iš jų mirė (tai yra oficiali statistika, nereikia pamiršti lengvų formų, kai žmonės net nesikreipia į gydymo įstaigas). Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4%.

Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra (visiškai netinkamas ir neracionalus antibiotikų naudojimas). Simptomiškai gydomi tik ligos simptomai. Skiriama raminamųjų vaistų ir vaistų nuo skausmo, uždegimo. Sutrikus kvėpavimui, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, sutrikus rijimui – ligonis maitinamas per zondą. Praėjus ūmiam periodui taikomos reabilitacinės priemonės paralyžiams gydyti. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.

Patartina saugotis erkių įkandimų, vartoti virintą pieną, termiškai apdorotus pieno produktus. Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Nepaisant to, kad Lietuvoje sergamumas yra vienas didžiausių Europoje, pilnai pasveiksta apie trečdalis ligonių (be jokių liekamųjų reiškinių), pamirštama, kad efektyviausia yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras.

Iškilus daugiau klausimų dėl ligos ar vakcinavimo, kreipkitės į savo šeimos (apylinkės) gydytoją.

webmail_login_sprite