Nei viena mama ar tėtis nenori, kad jų vaikas keiktųsi arba būtų toje aplinkoje, kur dažnai keikiasi kiti bendraamžiai. Kaip tik tėvai nevadina keiksmažodžių – tai ir negražūs, ir blogi ir nešvankūs žodžiai... O vaikui taip knieti juos ištarti. Kad ir kaip tėveliai draustų, dažnai šie žodžiai būna tokie stiprūs ir galingi, kad tiesiog „prilimpa“ prie vaiko liežuvėlio. Jeigu jūsų vaikučiui dar tik 5–7 metai, tai jis, tardamas draudžiamus žodžius prieš bendraamžius pasijunta didesnis ir ypač „gudrus“, „kietas“. Vaikai, kurie tarp savo draugų vartoja „blogus“ žodžius ( ir dar žinodami, kad taip daryti draudžia tėvai), pasijunta nepriklausomi bei savarankiški „kietuoliai“.

Aukštyn