400x300

Depresija – tai liūdna, prislėgta nuotaika. Medicinos tyrimai rodo, jog kas antras iš mūsų gyvenime patiria nors vieną vidutinės depresijos epizodą, o lengvos depresinės būklės pasitaiko visiems be išimties.

Ši liga turi daug požymių: liūdesys, prislėgtumo jausmas, greitas nuovargis ir ašaros, savęs nuvertinimas ir menkavertiškumas, nepaaiškinamas nerimas ar pastovi įtampa. Neretai pacientui tampa sunku mąstyti, kalbėti, veikti, o veide sustingsta kančios išraiška. Sunkiais atvejais gali atsirasti ir savižudybės ar savęs žalojimo idėjos bei veiksmai.

Depresija sergančio žmogaus niekas nebedomina, jis tampa abejingas aplinkai, sutrinka pasitenkinimo, malonumo pojūčių išgyvenimas, dažnai atsiranda abejingumas maistui, seksui ir kt. Dažnai kamuoja nemiga, arba atvirkščiai – per didelis mieguistumas.

Šalia gali būti ir kitų būdingų depresijos simptomų: darbe tampa sunku susikaupti, ilgai atidėliojama darbo pradžia, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios savęs apkaltinimo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas. Depresijos būsenoje viskas matoma lyg per juodą uždangą – spalvos drumstos ir neryškios, pojūčiai atbukę, nėra jokios perspektyvos, planų.

Sergant depresija gali kankinti ir įvairūs nemalonūs kūno pojūčiai bei skausmai galūnėse, kakle, krūtinėje, vidaus organuose, dažnai sustiprėja nugaros, skrandžio negalavimai, tai taip vadinamas somatinis depresijos komponentas.

Egzistuoja ir vadinamoji “atipinė depresija” – nuotaika būna šiek tiek niūresnė ar net įprasta, o pacientas, - atvirkščiai gali būti perdėtai aktyvus. Toks žmogus lyg bėga nuo savo išgyvenimų, tačiau tuomet sustiprėja dirglumas, atsiranda impulsų kontrolės sutrikimai, pykčio priepuoliai, ypač sustiprėja nerimas, nemiga, ir pan. Panašiai žmogus itin sunkią vidinę savijautą milžiniškomis pastangomis gali kompensuoti, o neretai ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių, atrodyti linksmas ir pasitempęs, todėl depresija turi ir savo „besišypsantį veidą“. Šiais atvejais dažnai drauge būna ir kitų psichikos sutrikimų.

Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu, manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (Serotonino, Noradrenalino, Dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse. Pacientų šeimose dažnai yra žmonių linkusių į nuotaikos sutrikimus.

Depresija gal atsirasti ir po patirtų įvairių skaudžių išgyvenimų: prievartos, praradimų, nusivylimų bei kitų psichologinių traumų.

Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamu „depresiniu charakteriu“ – jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes, lėčiau iš jų išbrenda, dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausiai save. Tačiau tuo pat metu šie žmonės gali būti labai supratingi, dėmesingi, ištikimi ir atsidavę draugai, bendradarbiai. Jie dažniau linkę sirgti nuotaikos sutrikimais.

Kiekvienam sveikam, patiriančiam depresiją žmogui po kurio laiko, dažniausiai po kelių savaičių, skausmingi išgyvenimai praeina ar susilpnėja tiek, kad jis sugeba atsitiesti, žvelgti į ateitį ir atgauna pasitikėjimą bei viltį.

Visai kas kita tuomet, jei gyvenimiškos krizės išprovokuoja tikrą klinikinę depresiją ir žmogus suserga. Susirgę jau nebegali patys išlipti iš depresijos duobės. Artimieji dažniausiai pradžioje nesupranta, kaip blogai žmogus jaučiasi ir laiko tokią būseną apsileidimu, reikalauja “suimti save į rankas”, “netingėti “. Tačiau apimtas depresijos žmogus pats jau nebegali nei susiimti, nei prisiversti ką nors daryti, todėl tenka kreiptis pagalbos į specialistus.

Sunkia depresija sergančių žmonių padėtis yra ypač sudėtinga. Pacientas pats nebegali tvarkyti savo gyvenimo, pradeda neadekvačiai elgtis, iškrenta i socialinio konteksto, nebeįstengia bendrauti su draugais, artimaisiais, nebesugeba atlikti net smulkių buities darbų. Jis tiesiog palūžta ir laiką dažniausiai leidžia gulėdamas lovoje.

SVARBIAUSI PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO PRIVALUMAI:

  • Medicinos psichologo konsultacijai pacientas gali atvykti savarankiškai, arba ją gali rekomenduoti šeimos gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas be pirminės gydytojo psichiatro konsultacijos. 
  • Psichologai konsultuoja suaugusius asmenis iškilus problemoms santykiuose su artimaisiais, kolegomis, išgyvenančius netektį, skyrybas ar kitokią krizę, susiduriančius su kasdienio gyvenimo sunkumais, patiriančius nepasitenkinimą ir siekiančius pažinti, suprasti save, pasiryžusius mokytis naujų reagavimo, elgesio būdų.
  • Vaikų ir paauglių psichologai konsultuoja vaikus iki 18 metų ir jų tėvus bei globėjus dėl patiriamų baimių, emocinių, elgesio sunkumų šeimoje ir mokykloje.
  • Socialiniai darbuotojai konsultuoja pacientus ir jų šeimos narius socialinių garantijų, lengvatų taikymo, neveiksnumo ir globos nustatymo klausimais, informuoja apie kitų įstaigų teikiamas paslaugas, esant reikalui, tarpininkauja tarp paciento ir kitų specialistų, organizuoja užimtumo veiklą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų.

JEI JŪS JAUČIATĖS PRISLĖGTAS, GYVENIMAS TAPO TARSI BE SPALVŲ, NEDVEJOKITE! KREIPKITĖS Į MŪSŲ MEDICINOS PSICHOLOGUS AR PSICHIATRUS. TEL. 852606860.

Straipsnio autorė - VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos gydytoja psichiatrė Daiva Pupšytė.

Aukštyn