Kuo skiriasi I tipo diabetas nuo II tipo diabeto? Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimumas. Jei artimas šeimos narys serga I tipo cukriniu diabetu, yra apie 20 % tikimybė, jog šia liga sirgs vaikai. Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga - autoimunininis kasos uždegimas. Juo dažniausiai suserga vaikai, paaugliai ar jaunesnio amžiaus žmonės. II tipo cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje ir yra būdingas viršvorį turintiems asmenims. Jei anksčiau II tipo diabetas buvo diagnozuojamas asmenims nuo 40 metų, tai gydytojos endokrinologės Bertos Zaleckienės teigimu, 21 amžiuje labai padaugėjo šio tipo atvejų ypač jauname amžiuje. Tai siejama su netaisyklinga mityba, ,,greito maisto" kultu, mažu fiziniu aktyvumu, vis labiau plintančiu nutukimu. Negydomas cukrinis diabetas yra labai pavojinga būsena, nes ligos pradžios žmogus dažniausiai nejaučia. Kai kreipiamasi į gydytoją, paprastai liga jau būna pažengusi, todėl ją kontroliuoti sudėtingiau. Negydomas cukrinis diabetas gali turėti sunkių komplikacijų - inkstų funkcijos nepakankamumą, apakimą, net galūnių amputacijas. I tipo diabetas gydomas insulino injekcijomis, II tipo diabetikai gydomi geriamais vaistais, jei pastarieji nepadeda - insulinu.
Pagrindinės II tipo prevencijos priemonės yra subalansuota dieta ir gyvensenos keitimas. Reikėtų valgyti reguliariai, vengti greitų angliavandenių, reguliariai sportuoti, stengtis išlaikyti savo svorį normos ribose. Taip pat svarbu laiku dalyvauti medicinėse patikrose, prevencinėse programose. Kuo anksčiau nustatomas ir pradedamas gydyti diabetas, tuo lengviau galima sustabdyti ligos progresavimą.
Endokrinologė B. Zaleckienė pabrėžia, kad skydliaukė veikia viso organizmo veiklą, todėl diagnozuojant diabetą, būtina tirti ir skydliaukę. Tiesiogiai ar netiesiogiai skydliaukės funkcijos sutrikimai yra susiję ir su kitomis autoimuninėmis ligomis - įvairiais dermatitais, kvėpavimo sistemos patologijomis ir kt. Jei pacientui jau yra diagnozuota kuri nors iš paminėtų ligų, skydliaukės echoskopija būtina. Skydliaukės ligos susijusios su vadinamaisiais neigiamais civilizacijos aspektais - stresu, nesubalansuota mityba, per dideliu ar per mažu jodo kiekiu maiste, radiacijos poveikiu. Daug lemia ir paveldimumas. Visi šie veiksniai susideda, skydliaukės ligų diagnozuojama kur kas daugiau. Tai iš dalies nulemia kur kas geresnė diagnostika - visiems prieinami kraujo tyrimai, echoskopija. Šiandien echoskopu galima nustatyti net kelių milimetrų mazgelius ir diagnozuoti mazginę strumą, kas anksčiau buvo praktiškai neįmanoma.
Endokrinologė B. Zaleckienė teigia, kad specifinis pasiruošimas skydliaukės echoskopijai nereikalingas. “Poliklinikoje turime modernų, didelių galimybių GE firmos echoskopą, todėl kiekvienas pacientas ištiriamas tiksliai. Noriu atkreipti dėmesį, jog konsultuoju tik suaugusius asmenis ir raginu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant indikacijoms, išrašys siuntimą išsamiai gydytojo endokrinologo konsultacijai. Bent vieną kartą per metus atvykite profilaktiškai pasitikrinti sveikatos, tik tokiu būdu bus užkirstas kelias ligų vystymuisi ankstyvose stadijose”.
Konsultavo gydytoja endokrinologė Berta Zaleckienė.
